 |
|
|
 |
||
 |
 |
Bijau paskęst tarp žodžių, minčių ir abejonių.
Bijau nukrist ir nebeatsikelt, nes nebežinau ar yra žmonių galinčių mane pakelt.
Bijau suklysti, nes kelio atgal gali nebebūti.
Bijau atsakyti, nes atsakas gali būti netoks koks turėtų.
Nebijau būti savimi, nes nemano problemos, jei aš tau neitinku.
Ranka prigludo prie tuščio popieriaus lapo, norėjo užrašyti mintį, bet baisu suklysti, baisu netiesą laikyti tiesą, o tiesą paversti netiesą.
Jutt Noak.
Rodyk draugamsšvelniai švelniai ir tyliai tyliai tu apsikabinęs pasakei, kad myli. Ir švelniai švelniai ir tyliai tyliai nusigrežęs nuėjai…
___
Užsimerk ir nerk ten giliai, kur nebus troškimų baimių ir svajų.
___
Ten kur miega aukštai, aš būsiu tenai, kur mūsų Saulė teka.
___
Tikėsiuos tave suprasti, bet tai taip pat neįmanoma, kaip ir tavo meilė man.
___
Bijau prarasti viltį, nes ji paskutinė gija siejanti mus.
___
Gali pasiimt mano širdį, be tavęs man jos nereikia.
___
Šaltis šaižė mano gležnas rankas,
Vėjas pūtė vis smarkiau ir smarkiau,
Saulė leidosi puriais dangaus demesimis,
O krintančios snaigės man piešė tavo veidą…
___
Bijojau patikėti, nes žinojau kad kentėti reikės man vienai.
___
Bijau atverti širdį, duoti raktą nuo jos, nes gavęs jį galėsi kada tik nori užeiti, net be mano leidimo. O pakeisti spyną yra taip beprotiškai sunku, jei tai iš vis imanoma….
___
Ėjau užsimerkus į prieki, nesižvalgiau kelio atgal, nes maniau niekad nereikės grįžti, bat kai turėjau grįšti atgal, nežinojau kelio atgal ir pasiklydau savo svajose…
___
Nesupratau tik vieno, kodėl tave pamilau. Juk tu toks šudžius.
___
Visiems sakau, kad esu stipri ir man to nebereikia irodinėt, nes aš tokia esu, bet kartais norisi būti tokiai gležnai ir pažeidžiamai. Norisi šilto žvilgsnio, nuoširdaus apsikabinimo ir juoko pro ašaras…
___
Kai aplink mane atsiranda vis daugiau įsimylėjusių žmonių, aš pradedu nebenorėt įsimylėt. Tiesiog nenoriu būti priklausa nuo vieno žmogaus…
___
Nesitikėk iš manęs nieko, nes kai tikėjau aš Tau buvo nusispjaut.
___
Atrodo, kad mylėti ir neapkęsti karu labiau neįmanoma, bet kiekvieną kartą tau pažiūrėjus į mane savo šiltomis akimis aš dar labiau tave pamilstum bet tuo pačiu dar labiau pradedu nekęst…
___
Visada vilsiuos, kad tu pasikeisi, bet nepatikėsiu jei tai įvyks.
______
Ždž, viską sumaliau į vieną, bet jau tiek to..;)
Vakar turbūt padariau savo rekorda, nes per mažiau nei valanda parašiau, taip nemažai, bent pagal mane. Taip jau gaunas kai sėdi mašinoj vienas (šeip nebuvau vienaa) ir esi tamsoj. Tai va sudėsiu viską ką būtent tuo momentu sūkuriau…
________
Saulė praskaidrina tamsa, naktis užtemdo šviesa. Meilė pakeičia žmogų, neapykanta ji sužlugdo…
____
Kai lauke gaubs tamsa, kai Saulė tekės, aš eisiu. Eisiu į prieki ir niekada nesustosiu, bet Tau žengus kiekvieną žingsnį į prieki, mane lyg kas už virvių trauks pernkis žingsnius atgal.
____
Nežadu meluoti vien tam, kad tu būtum laimingas, paprasčiausiai tavo laimė man nereiškia nieko.
____
Kai išgirsi ką šnibždda drugiau,
Kai diena pamatysi krintančia žvaigžde,
Kai žiema užuosi laukinių gėlių kvapą,
Kai paliesi švelnius oro sparnus,
Kai pajausi tai, kas tau skirta,
Kai tikėsi kada jau nebebus vilties,
Kai juoksies pro ašaras,
Kai tamsoj išvisi šviesa,
gal tada toje mažoje šviesos kertelėje išvisi mane.
____
Kai padarysi kad imanoma, net kai padarysi kas neimanoma, aš tavim netikėsiu. Tiesiog niekada nepatikėsiu, kad tu esi.
____
Nusileidus Saulei ir atėjus tamsai tu bijosi grįšti, nes nebus žmogaus, kuris tau padėtų pareiti per visą tamsą gaubiančia tave.
____
Meilė virsta žinojimu, žinojimas virsta tikėjimu, tikėjimas virsta viltimi, viltis virsta nežinia. O nežinia virsta baimę. Galiausiai baimė virsta drasa. Tu vis dar manai, kad esi drasesnis už mane???
____
Net tada kai pasakysi, myliu,
net tada kai išskleisi sparnus,
net tada kai išskrisi,
net tada kai tavęs nebebus,
man bus pochui, gi aš kalė, kuria privertei meilę paversti neapykanta.
____
Bijau prarasti kiekviena Saulės spindulėli, nes žinau, kad bus laikas, kai tu užstosi man Saulę.
____
Tikėk vyrais, tai nuveš kur nereikia… :DDDD
____
Sapnai, tai šventovė į kurią neįsileisiu nieko, net svajones apie Tave.
____
Tikėk tais žmonėmis, nes jie nežino tavęs ir jie nežino kaip tavim pasinaudoti…
____
Kai pasieki, kad kiti būtų laimingi, tikiesi kad tie žmonės stengsis tave padaryti laiminga, bet dažniausiai sulauki tik keletos žodžių: kokai aš laiminga. (Tai irodytas faktas.)
____
Šalta būna tik prie blogos nuotaikos ir blogos kompanijos, bet šalta niekada nebus net esat blogos nuotaikos ir su tais žmonėmis, kurie visada spinduliuoja šiluma ir niekada tavęs nepamiršta, tuo labiau tau esant šalia. (Va čia tai mano savijauta vakarykštė važiuojant namo…)
____
Taip malonu būti tyloj, net tada kai nori greičiau dinkti iš čia, nes žinai kad tai tuoj pasibaiks. (Vakar mano vakaro viso būsena, nais ane?;D)
____
Bijau užsimerkti, nes žinau ten išvysiu tave, o atsimerkus suprasiu kaip tai neimanoma.
____
Net kai tai pasibaiks, aš žinosiu, kad tai dar tik visą ko pradžia.
____
Kai patikėsi savo žodžiais, tada juos sakyk man, bet abejoju ar tau pavyks jais itikinti mane.
____
Tau nerūpėjo, kai sakiai, kad myli, nes žinojai, kad tai netiesa.
Man nerūpejo, kai sakiau išeik, nes žinojau, kad net nebuvai atėjęs.
____
Tokia pati kaip visos, bet išsiskirianti iš daugumos.
Rodyk draugamsUžsimerksiu, gyliai įkvėpsiu ir atsimerkus pasakysiu: Išeisi tu, ar išeiti man? Ir tyloj palaukusi atsistosiu ir išeisiu.
_____
Bėgosiu po rasota pievą ir gaudysiu drugius, tikėdamasi, kad vienas iš jų busi TU.
_____
I wish you be mine, but my wish never come true.
_____
Muzika užkeri savo velnumu, aistra ir svaja. Ji visai kaip tu, tik muzika neskaudina.
_____
Pienes puke, skrisk. Skrisk kiek tik gali, niekada nesustok, nes sustojus prarasi save ir tada neliks nieko, net mažo saulės spindulėlio.
_____
Tikėsiuos tave suprasti, bet tai taip pat neimanoma kaip ir tavo meilė man.
_____
Sudėjau viską ką šian parašiau per A. Vasiliausko koncertą. Pasirodo mane kūrybingai veikia pianino garsai.:))))
Bijau sakyti tiesą, nes ji skaudins mane ir tave.
Bijau meluoti, nes žinojau, kad nepakelsiu sąžinės graužaties.
Bijau tylėti, nes gali mane pamiršti.
Bijau kalbėti, nes nežinojau ką tu nori girdėti.
Bijau gyventi, nes nenoriu būt įskaudinta.
“Elegantiškai sninga”
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai-
O ta meilė užtroško iš karto
Kaip auksinė žuvis po stiklais
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga
Sninga parkuos medžių žiedais,-
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.
Vytautas Mačernis.
——-
Tieisog šis eilėraštis sužavėjo mane savo paprastumu ir tuo kaip ir stebuklingumu.;)
Rodyk draugamsMylėsiu labiau, nei tai įmanoma.
Tikėsiu labiau, nei žmonės tiki į Dievą.
Saugosiu labiau, nei mamos savo vaiką.
Džiaugsiuos labiau, nei vaikai pamatę pirmąją žibuoklę.
Tik tada, jei tu bus TAS.
-Žinai, tu man primeni Saulę…
-Aš nepažįstu jokių Saulių,- pamąsčiusi pasakė ji, o jis tik nusijuokė.
-Ne šeip Saulę, o tą Saulę,- parodė į dangų.
-Kodėl?- švelniai paklausė ji.
-Nes be Saulės mes negalėtume gyventi, taip kaip aš be Tavęs…
Žmogų visą galima paaiškinti biologiškai: kaip mes matome, girdime, pajaučiame. Bet niekas negali paaiškinti, kaip mes jaučiame meilę, todėl pradedu manyti kad ji pramanas, kaip ir tikėjimas bei viltis.
